"Šiame romane rašytoja Guadalupė Nettel tyrinėja vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – susilaukti vaikų ar ne.
Tai pasakojimas apie dvi drauges Aliną ir Laurą ir jų sprendimus, gyvenimo pasirinkimus ir sunkius išbandymus. Tai stipri knygą, ir labai džiaugiuosi, kad ją klausiau, nes ji man labai patiko, ji sunki, gyvenimiška, bet tikra knyga. ❤️"

�龱č�����岹�� finished reading Tu kažką turi

"Pirmas Horsto skaitytas detektyvas, nors serijoje jis 9. Bet visai galima skaityt atskirai. Labai patiko - iš pradžių sunkokai įsivažiavau, bet jau po keliasdešimt psl tai tik skrolinau skrolinau puslapius, kas čia bus. Žudiką išsiaiškinau labai anksti ir, aišku, suklydau, tai buvo malonu.

Kaip ir skandinaviškuose serialuose, čia veikia kažkoks specifinis žiaurumas. Toks nuogas, nenudramatintas, be kažkokių ypatingų ojojoi, o tuo kažkaip labai sukrečiantis. Skaitydama galvojau: toks kaip tikrovėj, ir dėl to buvo baisu net vakare išvest šunį (sakiau kad reikėjo imt didelį vilką...). Kiekvienas praeinantis atrodė keistas, neaišku ko vaikštinėjantis nakčia, nebūtinai vykdantis šimtą nusikaltimų, gal tik gyvenantis keistą, tik jam suprantamą gyvenimą, o tai kažkaip labiausiai ir šiurpino. Po neseniai skaityto Finno ir jo draaaaaaama apie subadytą kaimynę, kuri pasmeigta dar spėja prieit prie lango ir ten kruvinom rankom išmozoti stiklą HAAALP, šitas smurtas ir žudymai buvo kažkokie nykiai, baugiai tikroviškesni.

Labai patiko, kad herojus detektyvas, kurio vardu ir pavadinta serija, nėra nei uber smart, nei uber cool, nei uber prasigėręs ar nepatikimas, nei uber įmantrus - beveik apskritai joks. Kažkoks kasdieniškas. Atrodė, kad ir jam buvo baisūs tie žudymai, kaip ir man.
Na ir galiausiai patiko dar vienas neamerikoniškas bruožas - visiška nebūtinybė suvest galus, išsamiai paaiškint, tai kaip čia išeina kad tada tas buvo ir ten ir sužinojo tą aną o kaip ir kodėl nužudė tą. Tau reikia a b c d e f g - tu ir dėliokis, tavo reikalas, ar overthinkinti ir toliau skirti vietą galvoje visokioms žiaurybėms. Romane to nėra - pasibaigė, tai pasibaigė, juk tas ir svarbiausia, o ne fetišizuot pasakojimo ir chronologinės sekos grožį ir pamiršt, kad šiaip tai pasakojama apie tai, kuo nereikia pernelyg ilgai gyvent."